„Vario burnos“ niekada neprekiavo spalvotaisiais metalais. Tačiau būtent su šiuo verslu ir spalvotųjų metalų karštine atkūrus Nepriklausomybę, „Vario burnų“ vardo atsiradimas ir yra susijęs. Jei pamenate, vienas mėgstamiausių vyriškų užsiėmimų tuomet − varinių kabelių ir vamzdžių paieška miestų dykvietėse.

Pirmieji idėjų dirbtuvėse sukurti darbai − kelių kopijų tiražu pagamintos nedidelės apimties knygelės. „Vario burnos“ tik savilaidos iniciatyva išbuvo dar gerą dešimtį metų. Per tą laiką išleista krūva pogrindinių literatūrinių zinų ir niekam nežinomų autorių poezijos knygelių. Samizdato laikotarpį vainikavo išskirtinio dėmesio sulaukusi mažų autorinių knygelių, arba čiabukų, serija.

Vėliau atsirado autoriniai katalogai ir knygos žinomoms Lietuvos įmonėms (AB „Vilniaus Vingis“, AB „Klaipėdos baldai“, AB „Mažeikių nafta“) ir įstaigoms (Kultūros ministerijai, Aplinkos ministerijai, Britų tarybai). Svarbus etapas − dirbtuvių įkūrėjo Tomo S. Butkaus leidybinių iniciatyvų pripažinimas 2004 m. Britų tarybos surengtame Tarptautiniame jaunųjų leidėjų konkurse Londone.

Tačiau leidyba – jau praeitis. Šiuo metu idėjų dirbtuvės savo ateitį sieja su urbanistika ir architektūra.